Kai spaudžia žodžių ribos

Iš žodžių apdaro teišsiners jausmai,
Kai prieš saulėtekį miglotos mintys sklando.
Kokiais ženklais beldiesi tu nūnai
Į atlapotą mano žvilgsnio langą?

Gal paauksuotu debesies kraštu,
Gal žiedu vienišu šalia dulkėto tako,
Kurį kadais išmynėme kartu,
Tik juo išeit man valios nepakako?

Lizde ataušusiame gieda ilgesys.
Vaidint gyvenimą ilgainiui kiek pramokau.
Visais pavidalais tu manyje esi,
Tik žodžių prasmės jausmui tam siaurokos.
Nijolena