Prisėsk šalia, kalbėk man tyliai tyliai,
Te vėjas plėšos, draskos už langų.
Dažniau ištarki stebuklingą \"myliu\",
Tai kas, kad baigias vasara, tegu.
Kaip greitai laikas suka savo ratą,
Žydėjo tik - jau bubsi obuoliai.
Atgal sugrįžti kelio nieks nerado,
Nukrinta metų nuosėdos giliai.
Nuvysta vasara, nušniokščia lietūs,
Nors nenuplauti raukšlių jam, randų.
Kai grumba rankos, nerandu sau vietos,
Tada aš tavo šilumą randu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mlle Rien
Sukurta: 2009-08-20 23:18:02
Paskutine eilute verta pripazinimo. +
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-08-19 22:59:18
Jausmingai
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-08-19 20:38:01
Taigi, vienas vargas su bubsinčiais obuoliais. O eiliukas tai gražus :)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-19 19:57:04
Pirmas posmas taip sugriebė širdelę, kai tai, ką skaitai yra taip pažįstama... :) Ačiū.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-08-19 17:35:38
skaičiau ir užsisvajojau...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-08-19 16:26:22
Toks šiltas eilėraštukas,patiko.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-08-19 16:22:19
Klaidos, kartojasi žodžiai... Labai atsiprašau.
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-19 14:31:21
Taip, žmonės jau nebemoka sakyti Myliu, but nuoširdus ir sąžiningi. JUk tiek nedaug reikia, kad kita padaryt laiminga. Mažiau abejingumo ir skausmo tada būtų. Gera tūrėti tokį žmogų šalia.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-08-19 13:33:26
Paguodžiančios radybos.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-08-19 12:15:44
Prisėsk šalia, kalbėk man tyliai tyliai..."Dvelkia ramybe.