Prisėsk šalia, kalbėk man tyliai tyliai,
Te vėjas plėšos, draskos  už langų.
Dažniau ištarki stebuklingą \"myliu\",
Tai kas, kad baigias vasara, tegu.

Kaip greitai laikas suka savo ratą,
Žydėjo tik - jau bubsi obuoliai.
Atgal sugrįžti kelio nieks nerado,
Nukrinta metų nuosėdos giliai.

Nuvysta vasara, nušniokščia lietūs,
Nors nenuplauti raukšlių jam, randų.
Kai grumba rankos, nerandu sau vietos,
Tada aš tavo šilumą randu.