Jos atveria nakties juodymę,
Blakstienų raizginiu painiu sugaudamos mėnulį,
Paženklindamos suodžiais pabirais kaktas ateinančių.
Dugne jų išsilieja mirę ežerai,
Apsemdami mūsų sulopyto rytojaus pievas
Su baltomis avelėmis smėlėtais snukučiais,
Vis skabančiomis skambančią idilę...
Dar vakar geriant tirštą gervuogių vyną sakiau tau,
Kad myliu tą šiurkštų vilnos kutenimą,
Dabar, išvyta iš rojaus basikomis žinau,
Jog mylėsiu tik tavo akiduobių gylį,
Spindėjimą grimztančių laiko korio akimirkų
Daugiau nematysiu. Temsta..................
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-08-14 17:55:25
basikomis – rusizmas
Nereikia tiek daug taškelių pabaigoj...
Patiko „sulopyto rytojaus pievas“. O šiaip labai grakštumo trūksta...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-08-14 14:16:14
laiko korio akimirkų...
Anonimas
Sukurta: 2009-08-14 13:53:18
...vai, koks gilus...ir ilgesingas...patiko. puikūs vaizdiniai.
( basikomis - basomis gal?)