Sužlugo vaikiškos svajonės,
Susprogo meilės kamuolys,
Ištryško ašara vaikelio,
Jo liūdnos akys ir širdis
Vis ieško su viltim kasdieną
Ir tikisi, kad grįš mama.
Jis valgo rupią duoną
Ir džiaugiasi turėdamas nors ją.
Jis glaudžia prie krūtinės žaislą,
Kuris nušiuręs, negražus,
O, kai užaugs, sakys jis tostą:
„Už paliktus mamų vaikus“...
ardas
2009-08-14 09:58:25
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2009-08-14 15:22:32
liūdnas, jautrus eiliukas --'--,-@
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-08-14 12:28:38
Iš ritmo iškrenta dvi eilutės "Jis valgo rupią duoną/ Ir džiaugiasi turėdamas nors ją."Siužetas tragiškas, bet pavadinimas netinka eilėraščio finalui.