Per ilgai buvai visu mano pasauliu,
O aš tau buvau tik menkutė jo dalis.
Kai nori – pažaidi, kai nereikia, kaip
Žaislą meti.
Bet ar žinojai, kad žaislai irgi jaučia,
Numesti į kampą tyliai verkia,
Apkabinami tavo glėby užsimerkia?
Senoje dulkėtoje palėpėje tarp
Voratinklių gijų naktimis žmonės-žaislai
Atgyja ir tyliai šnabžda vienas kitam,
Kaip skaudu būt užmirštam.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-08-14 18:42:48
Tokia tema... O jausmo galėtų būti daugiau. Stenkitės.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-08-14 08:31:58
Kaip skaudu būt užmirštam''....Tikrai skaudu, patiko:)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-13 22:47:43
Paskutinė strofa užkabino :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-08-13 22:21:34
Sugebėta perteikti nuotaiką...