Santrauka:
Pratęsiant temą apie senus laiškus.
Laiškai pagelsta, blunka atvirukai,
Į užmarštį išeina ir veidai.
Bet kartais įbrendi į laiko rūką
Ir vėl girdi, iš naujo pamatai.
Gal kelia šypseną, o gal sugildo,
Tai buvo ir užbraukti negali.
Mums reikalingi sugrįžimo tiltai
Pareit, pabūti tolioje šaly.
Kaip gera prisiglaust prie laiško seno,
Skaityti susiliejusias raides.
Juk ten, juose mūs praeitis gyvena,
Be jos, žinau, nebūna ateities.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-19 14:29:47
Širdžiai miela ir tikra. Tauru. Daug prisiminimų sukelia, bent jau man.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-08-13 22:39:32
Kaip gera prisiglaust prie laiško seno,
Skaityti susiliejusias raides.
Kadangi tokių laiškų turiu, nuklydau mintimis į praeitį...
Anonimas
Sukurta: 2009-08-13 13:43:36
...gražiai įprasmintos praeities Akimirkos.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-13 13:27:38
nuobodoka geriau paskaitysiu maironies
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-08-13 10:57:05
''tai buvo ir užbraukti negali''-taikliai
Sklandus eiliukas
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-08-13 10:53:11
...teisi, be jos nebuna ateities....