Vaje, avis suėdė mano rožę!
Kaip gaila, gerą draugą praradau.
Mažoj planetoj baobabai ošia,
Nespėjau išravėti - jų tiek daug.
Šaknis tie medžiai taip giliai įleido,
Dabar nebeišrauti, jau sunku.
Ir supa šakos beprasmybės aidą,
Gal avį nupiešė man ne laiku?
Turėčiau rožę - vienišas nebūčiau,
Kasdien lankyčiau, laistyčiau aš ją.
Į mano širdį šiaurės vėjai pučia,
Avis kramsnoja debesis, deja.
Suės jinai ir manąją planetą,
Keista avis ir keistas jos meniu.
Kur aš, Mažasis Princas, rasiu vietą?
Labai sunku man žemėj tarp žmonių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-08-12 17:49:24
Puiku:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-08-11 20:00:39
...puikus...ir prasmingas...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-11 18:09:50
Imu :)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-10 18:41:49
Žemėj tarp žmonių sunku, bet vienam tarp baobabų dar sunkiau. Žiūrėkim pozityviau;-)
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-10 14:31:48
Taip, tarp nužmogėjusių žmonių tikrai sunku. Labai prasmingas su gera potekstę eilėraštis, tik, kad skaitytojai bent dauguma supratų šito kūrinio esmę. Toks tas sudėtingas pasaulis, dėja:(