Vaje, avis suėdė mano rožę!
Kaip gaila, gerą draugą praradau.
Mažoj planetoj baobabai ošia,
Nespėjau išravėti - jų tiek daug.

Šaknis tie medžiai taip giliai įleido,
Dabar nebeišrauti, jau sunku.
Ir supa šakos beprasmybės aidą,
Gal avį nupiešė man ne laiku?

Turėčiau rožę - vienišas nebūčiau,
Kasdien lankyčiau, laistyčiau aš ją.
Į mano širdį šiaurės vėjai pučia,
Avis kramsnoja debesis, deja.

Suės jinai ir manąją planetą,
Keista avis ir keistas jos meniu.
Kur aš, Mažasis Princas, rasiu vietą?
Labai sunku man žemėj tarp žmonių.