Santrauka:
(Kartą dardant keturrate priemone į namus gimusios mintys :) )
Tavo švarko sagos alsuoja aguonom.
Laukai neišskinti, saulėj išbrinkę.
Svaigina ir varsto, nuodija mintį.
Snaudžia ant stalo medus.
Aš giltine pievomis bridau...
Į akmenis suskaldžiau dalgį.
Paparčiai iš kišenių svyra
Ir plečiasi nyki skylė.
O tau ant delno mėnuo kyla,
Ir tolsta – nežinoma linkme.
Nebegaliu pavyti – išsikvėpę
Mildos kvepalai.
Čirenti žvirbliu mėginu.
Bet veriasi tylos nasrai –
Aguonpienio upe virstu.
Dabar Tu – mano Giltinė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-08-09 21:01:06
geras švarkas, aguonpienio šaltiniu ištryškęs
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-08-09 20:27:08
Man rodos pirmos strofos penkta eilutė nereikalinga. Antrojoj strofoj norėtūs: ir tolsta nežinoma kryptim. Trečia strofa ir pabaiga prašosi dar paredaguojama, patobulinama.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-09 20:08:53
Uch, kaip man patinka ta tautosaka...:-)
Pavadinimas nelabai. Siejasi tik su pirma eilute. O juk tokiems įvykiams galima ir kai ką stipriau...