Pažiūrėk - dangus tarsi ekranas -
Žydras toks, šviesus ir toks gilus.
Debesėlį šiltas vėjas gena
Nežymėtu žydrumos keliu.
O iš šono kitas debesėlis
Tarsi draugas tiesia jam rankas.
Vienoje iš jų, atrodo, gėlės,
O kita apglėbti ištiesta.
O toliau lyg prie lošimų stalo
Susikaupę ir rimti veidai.
Plaukia, plaukia debesys be galo,
O juose gyvenimą matai.
Viskas ten: romantika ir dramos,
Šypsenos ir skausmas, ir vargai.
Šoka ten puošniom suknelėm damos
Ir šuoliuoja riteriai žirgais.
Viskas plaukia tyliai ir ritmingai,
Kantriai bręsta išraiška nauja.
Žodžiai ten visai nereikalingi,
Nes prasmė sustingsta tyloje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Moralistė
Sukurta: 2009-08-08 13:45:33
Pasaulis mėgsta atranką. Ir žmonės, ir jų mintys yra ta įvairovė, kurioje pasirenki, kas tau artima. Kas išnyksta - teišnyksta, palikdamas erdvę kitiems, o kas pasilieka ir sudygsta kitose širdyse - tegul auga ir gyvena. Tiesa yra ta, kad visa literatūra - apie žmogų.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-08 11:43:53
Na, gražus eiliukas. Bet tarp kitų išnyksta...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-08-08 11:11:11
o debesėli debesėli.....
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-08-08 11:09:11
Toks jau tas žmogus - visur mato save.