Pažiūrėk - dangus tarsi ekranas -
Žydras toks,  šviesus ir toks gilus.
Debesėlį šiltas vėjas gena
Nežymėtu žydrumos keliu.

O iš šono kitas debesėlis
Tarsi draugas tiesia jam rankas.
Vienoje iš jų, atrodo, gėlės,
O kita apglėbti ištiesta.

O toliau lyg prie lošimų stalo
Susikaupę ir rimti veidai.
Plaukia, plaukia debesys be galo,
O juose gyvenimą matai.

Viskas ten: romantika ir dramos,
Šypsenos ir skausmas, ir vargai.
Šoka ten puošniom suknelėm damos
Ir šuoliuoja riteriai žirgais.

Viskas plaukia tyliai ir ritmingai,
Kantriai bręsta išraiška nauja.
Žodžiai ten visai nereikalingi,
Nes prasmė sustingsta tyloje.