per alyvinį dungų
per žalia abuolia alyvinį dungų
smilkstu kažnų nakcį nama
vingiuoju kelius kur svaja sušečkuita
jaunas menulis nelaidzia miegac
visas pircys saniai sukūrintas
mana rajui sirpsta sanutie grūšia
tep naris ažumirštų kluonų apdingcie
laukiniais laukinias rugiais
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2009-08-06 23:15:38
Ažumirštų kluonų dilgėlas draska...
mįsliju ašei apie savųjį kraštų...
Bo šiteip savo šnekų sudėjai,
kad maną dūšią ne šposais sugėla... :)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-06 17:25:22
Visai kitas kraštas nei mano, o vaizdai lyg savi :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-08-06 16:54:20
Dėkui Dievui ir Cieksui, kad vėl tarmiškas kūrybas skyrelis atgime ir da teip gražiai.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-06 12:10:16
O šiandien ŽŽ dozė taip patinkančios senovės. :) Ačiū. :)
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-08-06 11:12:31
Gražu,patiko labai.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-08-06 09:26:35
visas pircys saniai sukūrintas
mana rajui sirpsta sanutie grūšia
Oi, kaip sušildo tokie žodžiai...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-08-06 09:09:08
tep naris ažumirštų kluonų apdingcie
laukiniais laukinias rugiais -
------------------------------------
Bet ca dar ne cikras dzūkas.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-08-06 07:51:37
I l g e s y s nuo pat žalio obuolio alyvinio dangaus iki kluono, apdengto laukiniais laukiniais rugiais.
Žavus:)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-06 07:46:51
Iškart į mintis Degutytė šoko su „debesų alyviniais kraščiukais“.
Atspindi senąjį tekstą – per gamtą apie jausmus. O tarmiškumas čia labai skanus prieskonis:-)