Tenai, kur subraižytos sienos,
Amžinai murzinos, kaip naktis,
Labirintais slenka likimas,
Vietoj pamato sėda mintis.
Čia mūsų sunki pradžių pradžia
Viliojanti į aukštą kalną.
Šviesuliai dangaus veda mane-
Apgaunu miražų apgaulę.
Su likimo skraiste akyse
Ilgesys retkarčiais aplanko.
Gėrio ieškau juoko spalvose
Ant ramybės upės kranto.
Laikas viską užteplioja-
Nelieka baugių takų šešėlių.
Gyvybė svajonėm kvėpuoja-
Kelią savin jose aš randu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2009-08-27 20:57:32
na tikrai pagal tavo metukus labai gerai parašytas
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-08-05 22:46:33
Gėrio ieškau juoko spalvose
Ant ramybės upės kranto.
Kaip smagu! Randu gėrį tavo eilėraštyje. Gal ir sunkoka tema, rašyti apie likimą, bet... "Viliojanti į aukštą kalną". Sėkmės. :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-05 16:42:04
Man taip pat ritmas trukdė. Mintis - plati. Yra labai gražių vaizdinių :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-08-05 10:46:38
Puiku.Skaistutė išaugs į tikrą poetę.To ir linkiu.
Ypač patiko priešpaskutinis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2009-08-05 10:35:31
Gražu ir viltinga... tik viena eilutė užkliuvo "apgaunu.... apgaulę...", bet gal toks autoriaus sumanymas....?
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-08-05 10:14:49
..,,gėrio ieškau juoko spalvose''- patiko.