Gyvenimo saulėlydžio padangė

Santrauka:
iš eilėraščių rinkinio " Drugelių saulė "
Šiąnakt aš negaliu miegoti,
kai byra vyšnios žemėn rubinu,
kai vėjy plaikstos smilgos
dulkėtų pakelių skausmu.

Baltų bijūnų ašaros nubyra,
lyg baltas skausmo debesis
žydram srovenime ir išgyvenime
melsvųjų lauko lubinų.

Esybėj šio peizažo mano siela
gyvenimo saulėlydžio padangę dažo...
Panašūs jie į mano širdį, kraujo lašą,
kurie giliai giliai gyvybę neša.

Negaila man, byrėk, širdie, kas vakarą
rausvais saulėlydžių gyvenimo gaisais.
Tarytum pajuntu užpūtus dar vieną žvakę,
gerai, kad toji žvakė tiktai - lauko lubinai.

Nubėgsiu rudenio miglom per pievas,
laisvai atvėrus savo namo langines.
Dar vienąkart, o gal ir paskutinį
saulėlydžio dainoj nurimsiu vyšnių rubine.
drugelių saulė

2009-08-04 09:45:28

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2009-08-04 18:16:32

Paskutinė strofa tokia gyva tiesiog dainuojanti iš širdies ačiū... Labai patiko...

Anonimas

Sukurta: 2009-08-04 17:37:36

vieną kart – vienąkart
Pataisiau ir skyrybos negražumus.

Man per daug čia spalvų... O ir vaizdiniai lyg sumesti krūvon. Dar reikėtų smarkiai gryninti.

Vartotojas (-a): Ferrfrost

Sukurta: 2009-08-04 14:40:34

Šiąnakt aš negaliu miegoti ,
kai byra vyšnios žemėn rubinu

Jausminga. Manau atorė sukurs dar savo perliukų, juk čia tik pradžia. Šiaip reikėtų vengti pasikartojimų.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2009-08-04 11:15:22

Didžiosios ir mažosios raidės eilučių pradžiose - arba visur, arba po taško. O čia - bet kaip. Negerai tokia netvarka.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2009-08-04 11:13:54

Tarpo PRIEŠ skyrybos ženklą NEREIKIA.

Geras darbas, bet yra vietų, kuriose daugžodžiaujama. Tose vietose šlubuoja visas tas gerumas.

Nubėgsiu rudenio miglom per pievas >> koks švelus polėkis. Patiko.