Margi drugeliai kyla – tai vasaros sapnai.
Palikę mano širdį, alsuoja amžinai.
Birželio gaivios rasos, žiedų marga skara,
Išleistos laumių kasos, tai – pasaka gyva.
Pakvipus liepa šypsos, medunešis – puikus.
Miške aviečių kvapas pasklidęs nuostabus.
Rugpjūčio žvaigždės spindi labai ryškia šviesa.
Tikiuos tave apglėbti su rudenio gausa.
Ledinės uolų keteros jau praeitis niūri.
Ir žydi mums monsteros – Tu taip arti esi.
Kalnai ir jūros dingo raudoname vyne.
Tik pasaka išliko tavam bučinyje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-04 23:35:57
Vasara, kaip iš vaikystės (:
Anonimas
Sukurta: 2009-08-03 21:34:52
Laumės ir vaikšto palaidais plaukais... Būtų naujiena, jei, atvirkščiai, kasas supintų:-)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-03 17:19:50
Idealizuotas požiūris, jaučiamas naivumas visame kūrinyje. Tikslus rimas.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-03 05:33:28
...drugeliu plasnojantis.