Margi drugeliai kyla – tai vasaros sapnai.
Palikę mano širdį, alsuoja amžinai.
Birželio gaivios rasos, žiedų marga skara,
Išleistos laumių kasos, tai – pasaka gyva.

Pakvipus liepa šypsos, medunešis – puikus.
Miške aviečių kvapas pasklidęs nuostabus.
Rugpjūčio žvaigždės spindi labai ryškia šviesa.
Tikiuos tave apglėbti su rudenio gausa.

Ledinės uolų keteros jau praeitis niūri.
Ir žydi mums monsteros – Tu taip arti esi.
Kalnai ir jūros dingo raudoname vyne.
Tik pasaka išliko tavam bučinyje.