Santrauka:
Gaila, kad nepaprašei mano pagalbos, gaila, kad neįžvelgiau pavojaus...
Nesustojai, kai vijos godus Hado upės šešėlis –
Tavo įspaudus smėly skaičiavo atklydus vėsa.
Nesustojai, nors akmenys kojas lyg bitės sugėlė
Ir už kalno čiurleno numirusio draugo daina.
Nekalbėjai, kai klausė Tavęs nepažįstamas bosas–-
Paskubėdamas sraige nematančia šliaužei pirmyn,
O reikėjo sustot ir į delnus reikšmingai pakosėt:
Gal suspėčiau Tave nuo šešėlio uždengti savim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-04 14:01:13
Skausmingas, poetiškas, išgyventas. Jūsų eilėraščiai naturalūs. Labai nuoširdi kūryba.
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-08-03 09:52:29
liudnas ir su nuoskauda del neisvengto...
Anonimas
Sukurta: 2009-08-03 05:44:47
...dažnai vyksta tai, ko nenorime. Taiklus pavadinimas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-08-02 23:30:13
jaukus, fragmentiškas, tarytum tęsinio prašosi....