Pasirėdžiusi liepos naktis
Ras kelius per aplinkui į sodą,
Tiktai rožių saldus šnaresys
Ją išduos. Ir jos kojų basų
Prilietimai prie vasaros žemės
Dvelks vėsa. Aš mąstysiu:
Nejaugi tai tu ateini,
Nepaklausęs ar galima,
Nepranešęs pirmos meilės vaiduoklis
Basomis ir su rožių raudonų glėbiu
Ant pečių mano meilę neši,
Lyg žinodamas –
vis dar sapnuoju tave.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-08-03 17:22:25
Labai proziškas - net keista, kad suskirstytas į atskiručius taisyklinus posmelius. Gražiai išsireikšta, tik pats pirmasis žodis pernelyg griozdiškas šiam kūriniui.
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2009-08-02 18:48:43
Padvelkė romantika...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-08-01 17:42:00
Ar nešė rožes "pirmos meilės vaiduoklis"?..nežinau nežinau, gal laukų ramunę užantyje sušildytą... ar kvepiančią alyvų kekę...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-08-01 15:31:41
...patiko.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-01 15:29:25
Yra tų padėvėtų įvaizdžių...
Paprastas, šiltas eilėraštis. Jausmai.