Pasirėdžiusi liepos naktis
Ras kelius per aplinkui į sodą,
Tiktai rožių saldus šnaresys
Ją išduos. Ir jos kojų basų

Prilietimai prie vasaros žemės
Dvelks vėsa. Aš mąstysiu:
Nejaugi tai tu ateini,
Nepaklausęs ar galima,

Nepranešęs pirmos meilės vaiduoklis
Basomis ir su rožių raudonų glėbiu
Ant pečių mano meilę neši,
Lyg žinodamas –
                         vis dar sapnuoju tave.