Žolė

Santrauka:
Tik jūs, vaikai, nedarykit kaip tėvelis daro.
Toks visai visai „iš lempos“
Keistas noras pasistojo:
Surūkyt žolės suktinę,
Negalvot apie rytojų.
Prisižvengti, prisiblūdyt,
Prisikimšti saldumynų
Ir sušlamšti vaisių medžio,
Kur aukščiausias pasodino.
Kokią Ievą parsigriauti,
Iš kur kojos dygsta rasti,
Už ragų sugriebti jautį,
Išsitraukt pernykščią rakštį...

Norisi papūst prieš vėją,
kol senatvė neatėjo.
nordas

2009-07-31 22:37:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2009-08-01 19:48:20

Padūkėliškas... :)

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2009-07-31 23:11:09

O, mielas Nordai!
Ką rašai- gavok!
Poezija juk apsiena be galvos.
- O ar be sielos?
- Nemanau.
Kad ir mažytį raštužėlį,
Išleidžiant reikia pamyluot.

Anonimas

Sukurta: 2009-07-31 23:11:08

xi, xi ... :)

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2009-07-31 23:00:04

per daug gryno gašlumo ir dvasinės nešvaros...

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2009-07-31 22:49:00

o papūtimas toks visai nieko... net pats užsinorėjau :-)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-07-31 22:46:48

"papūst prieš vėją" -
satyra :)