Santrauka:
Tik jūs, vaikai, nedarykit kaip tėvelis daro.
Toks visai visai „iš lempos“
Keistas noras pasistojo:
Surūkyt žolės suktinę,
Negalvot apie rytojų.
Prisižvengti, prisiblūdyt,
Prisikimšti saldumynų
Ir sušlamšti vaisių medžio,
Kur aukščiausias pasodino.
Kokią Ievą parsigriauti,
Iš kur kojos dygsta rasti,
Už ragų sugriebti jautį,
Išsitraukt pernykščią rakštį...
Norisi papūst prieš vėją,
kol senatvė neatėjo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-08-01 19:48:20
Padūkėliškas... :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-07-31 23:11:09
O, mielas Nordai!
Ką rašai- gavok!
Poezija juk apsiena be galvos.
- O ar be sielos?
- Nemanau.
Kad ir mažytį raštužėlį,
Išleidžiant reikia pamyluot.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-31 23:11:08
xi, xi ... :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-07-31 23:00:04
per daug gryno gašlumo ir dvasinės nešvaros...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-07-31 22:49:00
o papūtimas toks visai nieko... net pats užsinorėjau :-)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-07-31 22:46:48
"papūst prieš vėją" -
satyra :)