modernizmas sąvoka daugiau tinka menotyrai, mums apie tai galvoti ar pretenduoti į tai neverta , kiekviena diena jau modernas /be -izmo/ , nes nauja , kitokia, nepakartojama... taip ir rašykim, kurkim, ar lipdykim :)

Maladėc, Forrfrost...
Nesvarbu, ar patinka ,ar ne.
Svarbu, kad esi ir tiems ir aniem reikalinga pašnekesiui, pasiaišinimui, supratimui.
Man patinka tai, ką čia skaitau ar jau perskaičiau anksčiau.

:))

Paskutinė strofa tikrai nekokia. Prdžioje „galvažudė“ stovi per arti „savižudės“, o „snaigės“ šalia „apsnigtoj“. Negražus kartojimas, o kartu su juo ir skambesys.

Su tokiu pavadinimu daug ką būtų galima nuveikti... Gal ne šįkart, bet visgi;-)

Atsiprašau, kažkokia nevykusi parodija, ne ironija.

....reikia likti visada savimi, nes tapatinantis- prarandame save, išbirame kaip smiltys, o dinozaurai - PUIKU. Linkiu Autorei likti tik savimi, nes tarp visų modern..ir būsite ta , nes visi begalvodami kaip lakštinalos čiulbėjimą paversti tuo kažkuo ilgai klaidžios, o lakštingala - suokia, suokia meilės trelią naktų...Likite :)

Na, čia vadinamas senamadiškas eiliavimo būdas, prie klasikos, kuri dabar banalia vadinama. Na, nesuprast man to kitokio šalto ir mandraus visokių keistenybių ir neaiškumų prikišto meno literatūroje. Modernią tai tikrai nenoriu but ir niekad nebusiu. Senamadiška kaip dinozauras aš ir tuo patenkinta:)

subjektyviai pažvelgus- patiko, jog yra strofos, pirma bei paskutinė panašių formų, seniai skaitinėjau tokio sudarymo eiles. Bet turinys nelabai įsibrėžė į galvą

Ačiū, jus tikrai labai gražiai išsireiškėte, idomus komentaras:)

...nusišypsojau, Autorė realybę taip satyriškai vaizduoja, kad net ir mano vorai atsidūrė palubėje, ir tos snaigės savižudiškai ištirpo, na tik žiauriai tas rašantis vampyras, gal reikia šiek tiek švelniau, bet neblogai yra ugnies:)