taip sėdėjom gal tūkstantį metų
iš puodelių avietėm kvepėjo
tavo veidas palinkęs į saulę
apie vakarą ilgą tylėjo
taip sėdėjom gal tūkstantį metų
žmonės ėjo ir ėjo
tiktai mudu kaip varvantį medų
lipnų ilgesį tolin lydėjom
taip be garso be aido
be spalvų ir be formų
viens kitu išsitepę
gal jau tūkstantį metų sėdėjom
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-08-03 08:16:24
O aš kiek jį skaitau-man jis vis gražesnis ir gražesnis.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-29 18:44:56
Man nelabai. Gal per paprastas?.. Gal tik šįvakar. Lyg nieko nevyktų ir neturėtų būti.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-28 18:09:32
Na va, o dar sako, kad veltui milijonus Lietuvos tūkstantmečio minėjimui švaistom :))
Anonimas
Sukurta: 2009-07-28 17:46:03
Ramiai, kiek migdančiai... Eilius beveik apie nieką. Gal gerai...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-07-28 17:40:18
taip , laikas praranda ribotumo savoką
Anonimas
Sukurta: 2009-07-28 16:29:49
patiko antra eilutė,čia atsispindėjo meniškumo siela;] ir apskritai kūrinys toks savotiškas,gražus,mielas;] Patiko;] \m/
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-07-28 15:52:38
Labai gražus ir ramus, maloniai nuteikia. Eilėraštis turi savo aurą...