Želia pievoje rūgštynės,
Soduos obuoliai prinoks
Ir beveik prasimaitinęs...
Juk visai ne ponas koks.
Nebijau cholesterolio
Ir ligų krūvos visos:
Žolėdžiu tapau aš, broliai,
Skonį pamiršau mėsos.
Bet pajutus josios kvapą
Silpna, svaigsta man galva.
Negi lįst gyvam į kapą?
Aš - lyg valkata šuva.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-07-29 07:47:31
Kaip pirštu į akį... Mano mama sakydavo sunkiais laikais- esam vegetarai per prievartą. ;)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-07-28 22:32:32
Svyruokle, Jūs- ką?...
Ypatingai tos dvi pasutinės eilutės.
Kad nuotaika būna bjauri suprantu, bet... aukščiau nosytę!
Anonimas
Sukurta: 2009-07-28 17:39:50
Niekada negalvojau, kad ekonominė krizė kada nors poezijoje ateis į madą...:-) Skani satyra:-)
Anonimas
Sukurta: 2009-07-28 17:19:35
...uch :D gerai sustyguota :D
Vartotojas (-a): CureLT
Sukurta: 2009-07-28 16:37:05
Pralinksmino.
Nors mėsa dar nekainuoja tiek labai, kad verstų virst vegetaru, bet kūrinukas patiko. Į krizę reikia žvelgti linksmai. Jei tik išeina.
:)
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-07-28 15:28:54
Na, pasisekė tiems kurių krizė nepalietė ir gyvena gerai, arba yra dar jauni ir skrajoja padebesiais. Totali dabartinio kai kurių žmonių gyvenimo realija.