Lyg spardytą kepurę širdį tiesia
žmogaus šešėlis, einantis gatve.
Akimirką sublizgus šviesią
pagauna greit vikria ranka.
Atsargiai įdeda į širdį
ir dairosi aplink lėtai,
bestumdamas tik vieną mintį,
gal ką paduos artėjantys veidai.
Pavargęs grįžta į namus,
devyniskart rakina spyną.
Ant stalo sudeda lobius,
atodūsiui suplėšant tylą.
Trys žvilgsniai ir dvi šypsenos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2009-12-17 15:33:46
Man ši tema taip pat patinka, manau šiais laikais ji labai aktuali, todėl reikia apie tai kalbėti. Geros eilės, teisingos :)
Anonimas
Sukurta: 2009-07-28 23:43:12
Gerėjimas toks. Gražiais žodžiais paviršiumi. Paskutinė eilutė šiek tiek giliau, bet to neužtenka.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-28 07:30:08
...mane kiek trikdo - širdį tiesia - Nuoširdžiai pažvelgta į šalia esančio būseną.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-27 18:46:48
devynis kart – devyniskart
Skurdus elgetos uždarbis...
Gražiai papasakota. Paprastai, tačiau jautriai.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-27 18:40:48
Elgetos ir piligrimai nedaug skiriasi. Už tai ir patiko.