Visi nori mylėti,
Pamilti trokštu ir aš.
Apakino meilė mažą vabaliuką,
Gal bent jis mane supras.
Romanas prasidėjęs vabaliuko ir vapsvos,
Aistringas, tik kiek jis tęsis, to niekas nežinos.
O ta vapsva juk širšė buvo,
Štai prasidėjo su kitu ponaičiu žaliu švarkeliu.
Vabaliukas, mažas būdams, bijojo kautis su žiogu,
Sumanė numarint tą vabzdį aerozoliu.
Per pažįstamus suradęs vabaliukas mane,
Paprašė paslaugėlės, bet aš juk irgi ne pėsčia!
Patiko man šis jaunikaitis –
Jis mielas ir protingas, sumanus.
Nunuodijau aš žiogą ir vapsvelę,
Norėjau gyvent su vabaliuku.
Bet jis iš sielvarto pasiskandino mat baloj.
Likau viena, be meilės svaiginančioj nakties tyloj...