Sukūrėm vanilinį dangų,
Sugalvojom, kad snigs karameliniais migdolais,
Pasiūliau dar saulėgrąžų šokolade paberti,
O tu sakei, kad mėgsti medų naktyje.

Bet griuvo mūsų dangus,
Migdolus sukrimto smaližiai,
Šokoladas ištirpo, saulėgrąžas varnos surinko,
Medų patys išlaižėm – mėnulis nukrito.

Nuo dangaus pradėjom,
Lietus mūsų kelią nuplovė,
Saulėgrąžos buvo akmenys ratuos,
Medaus mėnulis – mūsų pabaiga...