Gilėja prarajos ir pakraščiai
ištirpsta horizonto iškreipimuos
rainelėse linguoja amžinai
laivai atvedę pamišimą
į mūsų uostus pamirštus žiemų
sukaltos žaidžiančio demiurgo
vis plaukia skiedros iš namų
pavogusios eiles nekurtas
dar nesapnuotas paslapčių kūrėjo
lentosna įsikibusias tvirtai
joms pusę šypsnio ištiesia morfėjas
kad miglą sužvejotume tinklais
į denį trauktume vandens garus
į šešėlius miglos sulindusias mintis
ir kad nebūtų taip skaudu
tik skiedra eiti bangomis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lavonas
Sukurta: 2009-07-22 19:34:52
Dėkoju už skaitymą ir komentavimą.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-22 17:52:34
ir kad nebūtų taip skaudu
tik skiedra eiti bangomis – kažkodėl apie Kristų pagalvojau.
Sklandus eilius. O dar tiek daug lūpinių balsių ir priebalsių... Lėtas, banguojantis, vandeninis skambesys. Geras darbas.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-22 16:02:46
Žiū tikrai įdomiai susiskaitė, o dar žiū, kad ir lavonas matytas...
Vartotojas (-a): CureLT
Sukurta: 2009-07-22 11:04:25
Patiko. Vienareikšmiškai.
Puikus žodžių žaismas, minties dėstymas.
Super!
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-07-22 10:11:18
išties geras žodžio valdymas.
pradžia gal labiau patiko ir patraukė
Vartotojas (-a): Lavonas
Sukurta: 2009-07-22 00:01:39
tai kad išverčiamas šiaip jau. nesunkiai.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-21 23:38:46
"zhal', shto ne popal v objatyja Morfeja,
a glavnoje - v tvojy objatyja ne popal" *
* labai geras rusiškas tekstas (į lietuvių kalbą neišverčiamas iš esmės)