Perlamutro pirštai
Balta rožė
virpa perlamutro pirštuos.
Jausmų goža -
išėjusi į tolius, užsimiršus.
Tamsa godi -
šventa akimirkos ugnis,
Auka savim-
nerimastingas šokis ties bedugne.
Tyla brydės,
aušra sudilgys lūpas, ir širdis
Narve spurdės,
užgesusi ugnis, iš sapno jau pakirdus...
Šviesa lydės
naktižiedžių - nukritus ašara sunki.
Sapno vartai
užšauti laiko skląsčiu - jauti,
Pirštai verias
susidilgę į geismo ugnį -
Sapno keras blunka,
kas sujungs krantus bedugnės..
Ražas
2009-07-21 12:49:26
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-07-22 10:21:25
rytas aušta – baigiasi sapnų didybė
Anonimas
Sukurta: 2009-07-21 21:22:14
Graži būtų daina
Anonimas
Sukurta: 2009-07-21 17:35:05
„Sapno keras blunka“ – tai jau baigiasi?
Gražus ciklas...
Anonimas
Sukurta: 2009-07-21 17:14:00
Šnabždesiai tyloje.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-21 16:41:24
...vaizdingas tas sapnas, ilgesiu dvelkia...