Perlamutro pirštai


Balta rožė
virpa perlamutro pirštuos.
Jausmų goža -
išėjusi į tolius, užsimiršus.
Tamsa godi -
šventa akimirkos ugnis,
Auka savim-
nerimastingas šokis ties bedugne.


Tyla brydės,
aušra sudilgys lūpas, ir širdis
Narve spurdės,
užgesusi ugnis, iš sapno jau pakirdus...
Šviesa lydės
naktižiedžių - nukritus ašara sunki.
Sapno vartai  
užšauti laiko skląsčiu - jauti,
Pirštai verias
susidilgę į geismo ugnį -
Sapno keras blunka,
kas sujungs krantus bedugnės..