Santrauka:
Be meiles sunku, slogu ir tuscia
Tavo namas nemiega seniai ir alsuoja nelygiai:
Jį ištiko liga - iš nemeilės išaugęs navikas.
Nusileidžiu akis tarsi būčiau rami ir užmigus
Ir sapnuoju rytus, kur puodukai kavos pasiliko.
Kur aptingus močiutė supuoja nerimstančią vygę,
O storulis šuva pasiilgęs Velykų skanėstų.
Kur šiltai aprasoję langai rodyt kiemą aptingo,
Bet yra dar kalbos - rimtą dieną po porciją fiestos.
Tavo namas suspaudžia spaustuvais ir laiko be tikslo -
Tik trumpam pasimelsti išleidžia duris užrakinęs.
Daug kelionių mums prieblandoj siūlo - mes niekur nevykstam:
Porceliano vonioj meilės bilietus pasiskandinę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-07-19 21:58:36
kodėl mes niekur nevykstam /moto proprium/
Anonimas
Sukurta: 2009-07-19 20:53:04
NuSIleidžiu akis – Nuleidžiu akis.
Kūrinys turi savo atmosferą, nuotaiką ir, nori nenori, skaitytoją į ją tiesiog įtempia...
Jausminga melancholija.