Tavo namas nemiega seniai ir alsuoja nelygiai:
Jį ištiko liga - iš nemeilės išaugęs navikas.
Nusileidžiu akis tarsi būčiau rami ir užmigus
Ir sapnuoju rytus, kur puodukai kavos pasiliko.

Kur aptingus močiutė supuoja nerimstančią vygę,
O storulis šuva pasiilgęs Velykų skanėstų.
Kur šiltai aprasoję langai rodyt kiemą aptingo,
Bet yra dar kalbos - rimtą dieną po porciją fiestos.

Tavo namas suspaudžia spaustuvais ir laiko be tikslo -
Tik trumpam pasimelsti išleidžia duris užrakinęs.
Daug kelionių mums prieblandoj siūlo - mes niekur nevykstam:
Porceliano vonioj meilės  bilietus pasiskandinę.