Prapliumpa, ir pats nežinai, ar tai gyvas, ar miręs vanduo,
Tik jauti, kad tuoj būsi išplautas iš nuolat pilkėjančio miesto,
Kur čia protarpiais lengva, čia gelia sapnuoti,
Kur čia protarpiais mirštama, gimstama, bet niekad nesikeičia vyksmas.
Ir atrodo, ne tu čia, ne taip gyvenai,
Tik kažkas nepaliaudamas rašo banalų kvailoką eilėraštį.
Sužaibuoja, nugriaudžia, nutyksta, ir taries, danguje jau matai
Dievo akį kasdien vis labiau poetėjančio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-08-31 15:26:21
Poetėjantis Dievas ? O gal jis ir yra poezija ?
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-07-18 13:40:02
savi ivaizdziai ir kalbejimas.
kai kur eilutes gal kiek per ilgos ir ritmo norisi skaitant.
taciau patrauke savo mintimis ir intonacijomis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-07-17 21:35:00
Dievo akį kasdien vis labiau poetėjančio. :) su kuo tik ta Akis nesutapatinama
/ savitas požiūris/
Anonimas
Sukurta: 2009-07-17 20:07:37
Kiek užkibau už „banalų kvailoką eilėraštį“. Kažkurį žodį geriau mesti. Patarčiau „kvailoką“.
O šiaip darbas tikrai geras. Ir raiška, ir turiniu.