...dėkoju, skaičiau tartum gyvenimo įššūkį, kas ką, taip deja ir būna, pajaučiau jausmą tarp savęs ir supančio pasaulio, o gal nepasaulio, o aplinkybių, o gal IŠGYVENTI, nežinau, bet čia gilu, labai gilu, jausmai, o jie niekada nemeluoja. Rulete, gyvenimo rulete....

Gerai skaitosi pilnu balsu su pauzėmis. Savaime atsiranda "pašaipėlė", žvelgiant į žaidžiančius ir esant tarpe jų. Statau ant raudono visus, sėdu ant arklio ir taip ratu, ratu ...

Taiklus , gal ir ironiškas jausmų ir minčių žaismas. Gan naujas rakursas autorės žvelgimo trajektorijoje. Įdomiai pateikta būsena ir žaidimo pokytis fikcijoje. Manyčiau, kad įdomu matyti ir pajausti autorės minčių kaitą. Pastovūs ieškojimai. Smagu, kad vis kitokią randi Radą.

Kelis kartus skaičiau...sunkus ir įdomus lošimas :)

Butaforinis paveikslas, lošimo aistra, saviškai perprasta, kur ne kur pašešėliuota ironijos atspalviais...
Išties ryškiai perteiktas įspūdis. Tiesiog nuteikia savam požiūriui, o gal pasirinkimui...

...tarsi išversta būsena...tarsi žvilgsnis iš viršaus į save, esančią šioje erdvėje, kurią kausto stiprūs rėmai.

Man sunkus.
O už pusantros valandos jau -18-liktoji.
Tai čia, Lietuvoje. O ten gal - jau!
Valandos ten ateina greičiau.

nelengvai. taip, bet ne visada ir ne visos 'ruletės' tuščios ir tuščiai sukasi...

Kažkaip kitaip, ne raadiškai, sunkokai, gal neįprastai - mandriai.

Daug neigimo, t.y. neįvykusio. Bandau "pamatyti" tuos vaizdus, pajausti tą terpę, kurią Autorė perteikė.
Skamba lyg išeities, atspirties taško ieškojimas.

Pakankamai gerai tas netikro pasaulio, žaidimo įsijautimo jausmas įrašytas. Tikrai daug yra girtinų frazių, tačiau man kažkodėl vis tiek labai užstrigo pastebėjimas „kruvinos lūpos“. Tikras įsijautimas į žaidimą.
Pradžia, tokia nedrąsi (tuoj ištįžtanti valtis, nenaudingas arklys), greit įsibėgėja ir pabaiga jau nebevaldoma: “dar/ lošimo„.
Yra čia apie ką pamąstyti.

domėkitės viskuo, kuo tik įmanoma, net tuo, kas nedomina - tai fakyriška, eilėraštis jūsų kontekste, kartais asociacijos tokios tolimpos, kad reikia pajungti savąsias, bet kas man patinka, kad kalba Jūsų tekstuose su praradimo žyme, gal bilingvos šešėliu, todėl atsiranda gražaus nemokšiškumo arba "nemokšiškumo", bet tai jau traktuojų, kaip Jūsų pasaulėjautos dalį, be kurios tekstai išbyrėtų pro pirštus. Aš būčiau vartojęs formą romėniškai - šitame tekste tai visai įdomiai suskambėtų

nemėgstu ginti savęs, gal būt, gramatikos prasme būsiu netiksliai išsireiškusi, o tai gali suklaidinti skaitytoją teksto - minties pajutime. Šiame vingyje nėra jokios kalbos nei apie romėnų kultūrą, nei apie kitas vertybes - jame pamėginta išreikšti emociją apie dalykus - tam tikro pasaulio atstovų susižavėjimą netikrais reiškiniais. Netikras gyvenimas, netikras dekoras ir apskritai... Prašau nepriimti išsireiškimų tiesiogiai. Nemažai teko pabūvoti ir stebėti - tiesiog susikaupė negatyvas, gal pašaipa, gal.... jai. Ruletė, žaidimas, lošimas - kai kam ir yra gyvenimas, o kai kam gyvenimas - ruletė, lošimas, žaidimas. Viskas tik butaforija, kaip ir pats tekstas - sąmoningai taip užaštrintas. Kaip - kam?

Radaa, pasidomėkite romėniška skulptūra ir graikiškais statiniais (patariu: itin atidžiai). Ir jų laikmečiais: net ne laikmečiais - o amžinumo karkasine kultūra:)
Štai nuo šios vietelės: “romėniškos kičo kolonos(…)” – keistina samprata ir itin suspausta į nežinojimą žymė.
Visuminis polietilieninis junginys tikrai nepadės besitęsiančiam lošimui. Nors itin stengtąsi.
Nekomentuosiu giliau.
Darbas nėra stiprus ir nėra paveikus.