Tą vakarą Nauplijus, kaip įprasta – nuobodžiavo. Rūmai buvo tušti ir nejaukūs. Tarnai jau buvo paleisti, tad Nauplijus ramiai leido paskutines dienos valandas savo bibliotekoje. Laukė dienos pabaigos, kad bent nakčiai pamirštų tuštumą ir nejaukią vienatvę.
Kai Nauplijus sedėjo savo krėsle vartydamas seniausias bibliotekos knygas, rūmus pažadino švelnūs klavesino garsai. Mūsų didikas sumišo. Kas išdrįso vėlai vakare, be jo žinios, jo rūmuose, skambinti jo klavesinu? Tačiau garsai nenutilo, priešingai – pletėsi tolyn kurdami svaiginančiai švelnią melodiją. Nauplijus pakilo, senos knygos nukrito ant ryškiai mėlyno kilimo,  o  žingsniai nuskubėjo durų link. Durims sugirgždėjus Nauplijus nuskubėjo prie melodijos židinio – didžiosios menės.
Pravėrus duris Nauplijus nieko tamsoje neišvydo, bet aiškiai girdėjo iš klavesino sklindančią melodiją. Po kelių sekundžių, akims apsipratus su tamsa išvydo neryškų siluetą, palinkusį prie jo klavesino. Tyliai nuėjo prie jo.
Tai buvo mergina. Nieko negirdėdama ji skambino jo klavesinu. Tamsoje neįžiūrėjęs jos veido, žvilgsnį nuleido į vikriai klavesino klavišais lakstančias rankas. Nauplijus sustingo tuo pat metu užuodęs svaigų laukinių gėlių kvapą, kuris greitai užpildė visą menę. Jis buvo šokiruotas. Bet toliau stebėjo tobulai ilgus pirštus lankstančius klavesino klavišais, uodė svaigų kvapą ir klausėsi tos niekada ankščiau negirdėtos melodijos. Nežinia kiek laiko tai tęsėsi...
Vėliau, Nauplijaus prisiminimai keliauja į jo kambarį, kuriame išvydo šios nuostabios merginos kūną. Ji buvo tobula. Lieknas ir liaunas liemuo, platūs klubai, didelė krūtinė, putlios lūpos, žydros akys, tiesi nosis, šviesus, ilgi plaukai ir tobula smakro linija...
Ak, Nauplijus prisimena tuos tobulus pirštus, kuriuos laikė savo rankose, lūpas, kurias bučiavo..Anksti ryte rūmai buvo pilni to nuostabaus gėlių kvapo. Tačiau merginos šalia Nauplijaus nebuvo. Ji buvo dingusi. Ir tik mažas rėžis ant klavesino leidžia žinoti, kad tai Filira. O net iki šiol tvyrantis kvapas leidžia Nauplijui ją prisiminti. Kaip tobuliausią moterį gyvenime. Po tos nakties ji dingo ir niekada nepasirodė, tačiau Nauplijaus prisiminimuose ji gyvena iki šiol. Kaip nimfa, kurios grožis stingdo kraują. Kaip nimfa, kuri šoka tik lietui.

                                                                                                                   Nauplijaus istorija  

Filira – graikų mitologijoje okeanidė. Nauplijaus žmona. Filira buvo kvepalų, rašto, gydymo, grožio ir popieriaus deivė.

Nauplijus – mano gražusis Luke.

Mamai, nes ji visada skatina ir visada palaiko.