Vienišas veidas prigludęs prie lango.
Ištiesęs ranką į Tave
Atsitrenkiu į stiklą vėl.
Lietaus lašai žibintų šviesą skrodžia
Ir žeidžia mano nervų ląsteles.
Aš vienas čia, vis be Tavęs.
Nakties rūke išnyksiu
Kaip vienas žaibas danguje.
Bet aš ateisiu bėgiais traukinių,
Kai vėl pabudęs matysiu Tave.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-07-14 22:24:44
Trūksta vienatvės. Nors eilėraštis gražus.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-14 18:00:34
Nes iš ritmo išsimuša.
O čia patiko pirmų trijų eilučių mintis. Būtų galima vien už to kabintis.
Vartotojas (-a): vraidras
Sukurta: 2009-07-14 11:26:40
kaip gali būti "prastokas dienoraštis"? atseit paviešinamas? tai tapomas pertapomas ir t.t. dingsta tuomet gyvumas
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-07-14 10:18:49
Vienas iš šimto tokių pačių. Nelabai čia lyrika. Dienoraštis ir tai prastokas.