Vienuma
Vienišas veidas prigludęs prie lango.
Ištiesęs ranką į Tave
Atsitrenkiu į stiklą vėl.
Lietaus lašai žibintų šviesą skrodžia
Ir žeidžia mano nervų ląsteles.
Aš vienas čia, vis be Tavęs.
Nakties rūke išnyksiu
Kaip vienas žaibas danguje.
Bet aš ateisiu bėgiais traukinių,
Kai vėl pabudęs matysiu Tave.