Akacijos šakutę nuskynei man kadais...
Mes žaidėme rugpjūty žvaigždžių šviesiais vardais...
Žydėjo mėnesienoj tau akys ir veidai,
Kai paslaptį ne vieną atskleidęs supratai.
Ta vasara atėjus, pripylė daug žiedų,
Ir lėkė karštas vėjas viršūnėmis beržų.
Bet ko dabar tu lauki, ko vėjo paprašei?
Į sutemas vienplaukis išėjęs, ko dairais?
Akacijos jau žydi, o vasara dar bus,
Nors vėjas pasiklydęs išpurtė jų lapus.
Vėl žydinčią šakutę nuskinki kaip kadais,
Ateis rugpjūtis – žaisim žvaigždžių šviesiais vardais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-07-13 14:27:20
nuostabu :)
Anonimas
Sukurta: 2009-07-12 20:26:15
Jauku :)
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-07-12 12:43:15
Šiltas, šviesus, mielas akcijomis :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-07-12 09:21:41
Akacijų žiedai suspindę žvaigždžių šviesiais vardais...Gražu:) iš romantiškų prisiminimų į viltį. Suskambėjo kaip daina.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-12 06:20:26
...Akacijos šakelę nuskynei man kadais...Tikrai, juk kiek gražių Atminties Akimirkų išlieka...
Vartotojas (-a): Cinamonas
Sukurta: 2009-07-11 22:46:01
Lyg romantiška,lyg ne..bet vis vien patiko:)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-07-11 20:21:12
Pasirodo, kad visais laikais vienodai akacijos įkvėpdavo dainuoti širdis. Gražu :)