Baltoj žvaigždynų girioje paskendęs,
Karalius brenda upėmis raudos—
O žeme nukryžiuotoji, legendas
Kas tavo, didžią šlovę pakartos ?
Sudegintų šventyklų aukurai…
O svetimi dievai kaskart piktėja—
Jiems viskas čia jau, viskas negerai—
Jie degina net mūsų medžių vėją,
Baltoj žvaigždynų girioje paskendęs,
Karalius brenda upėmis raudos…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2009-07-17 22:24:29
visados taip (na, beveik visados), kai gelmėn žvelgiama...
Anonimas
Sukurta: 2009-07-12 06:10:11
...lyriškai, puikiai, vaizdingai...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-07-11 20:22:29
Karališkai išdidu, kilminga ir gražu :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-07-11 16:24:44
Man priminė H. Radauską. Gražu, gryna :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-07-11 13:05:37
"Baltoj žvaigždynų girioje paskendęs,
Karalius brenda upėmis raudos"…
-------
Turbūt nei akys, nei protas tokio karaliaus įsivaizduoti net nemoka, o va poezijoje, jis labai realus, suprantamas, iš kur ir ragina kitus žmogaus jautros elementus jį matyti...
Paistau?
Galbūt, bet... Kaip parašyta, te ir būna.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-07-11 12:29:29
'brenda upėmis raudos'- viską pasako...Puiku.