Santrauka:
iš ciklo "bedievio maldos"
vis arčiau aš prie žemės linkstu
išopėjo dangus savo Niekais
apeinu šią vietovę lankstu
čia prasmingai darbuojasi sliekas
vien žinau kad klaustukai seni
lyg plaktukais į smilkinį kala
nuodėmėje gimei nuodėmingas esi
venk pagundų didžių venk kaip maro
kiek sykių prašiau atsakyki dangau
mirksi toly tyla šviesuliukai
neburnok atodūsiu vėl užspringau
šypsos krūme liepsnos dievuliukas
o žemele siera ir gili
tu priglausi mane nebyli
Ražas
2009-07-10 12:41:19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-07-10 18:16:39
...patiko. Autoriaus gilus sopulys...ieškojimai ir susitaikymas...išopėjo dangus svo Niekais , labai gili mintis.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-10 17:34:24
su kokia pagarba žemei... "apeinu šią vietovę lankstu/ čia prasmingai darbuojasi sliekas".
neburnok atodūsiu vėl užspringau
Tinka pavasariui, vasarai, kai žmogus arčiausiai žemės. Geras darbas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-07-10 17:33:07
antra eilutė labai atsainiai nuskamba, tartum sąmprotautų paršelis apie debesys / ko neišmanom sakom - "niekai"
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-07-10 12:43:12
patiko ritmas eiliaus. yra prasmingų vietų.
patiko sąskambiai su gamta