vis arčiau aš prie žemės linkstu
išopėjo dangus savo Niekais
apeinu šią vietovę lankstu
čia prasmingai darbuojasi sliekas

vien žinau kad klaustukai seni
lyg plaktukais į smilkinį kala
nuodėmėje gimei nuodėmingas esi
venk pagundų didžių venk kaip maro

kiek sykių prašiau atsakyki dangau
mirksi toly tyla šviesuliukai
neburnok atodūsiu vėl užspringau
šypsos krūme liepsnos dievuliukas

o žemele siera ir gili
tu priglausi mane nebyli