skaidraus kaip niekad vakaro dagaus negaili
prisiminimų liūtys verkiančios tavim
aš sugrįžtu nes taip turėjo būti
vėl permirkau tavim
pusiaukelėj eilinį kartą vėjas šaipos
pritrūko vieno žingsnio įkandin
tikėjimo kad dar ne paskutinis mūšis
bet pievos rudenin
ir basakojė be gėlių vainiko eina
atgal tarytum nebūtin
nes kas turėjo gimti žuvo
ne saule
įkvėpė naktim
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-07-10 12:16:04
toks gamtos vaizdu kupinas
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-07-10 00:37:37
Persismelkia jausmai ir tradicinės lyrikos mišinys. Dar šlifuotinas.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-09 21:17:11
Net keliskart rimuotas einamasis vietininkas. Arba dar blogiau - "tavim" ir "tavim". Nerimuok tų pačių kalbos dalių, linksnių, laikų... Negražu. O šiaip metaforos gražios, eilėraštukas svorio turi.