Mylėti tyliai, kantriai ir poetiškai,
Žydėti paslaptim ir slėpti ašaras,
Nudžiugint šypsena, neklausinėti,
Nesusiraukti, kai ateina nerimas,
Spindėti porceliano oda, vyšnių lūpom,
Akim žydrynės ir kasom undinių –
Štai tokią moterį matau aš atvirukuos,
Štai tokią tobulą, idilišką, negyvą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-07-09 12:52:39
nieko, gan netikėta.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-07-08 23:55:18
o man moterys visuose atvirukuose gyvos...