Mylėti tyliai, kantriai ir poetiškai,
Žydėti paslaptim ir slėpti ašaras,
Nudžiugint šypsena, neklausinėti,
Nesusiraukti, kai ateina nerimas,

Spindėti porceliano oda, vyšnių lūpom,
Akim žydrynės ir kasom undinių –
Štai tokią moterį matau aš atvirukuos,
Štai tokią tobulą, idilišką, negyvą.