Nebus jau taip, kaip būdavo tenai –
Iš aukščio žiburiai tokie mažyčiai
Ir tu balkone priešnaktį rūkai,
Per daug ramiai, kad, rodos, turi lyti.
Užsklęsčiau uždangą ties ta vieta
Ir grįžčiau paprastai lyg nebuvau išėjus
Pridengt akis tau ilgesio ranka
Ir išklausyti alsą sutankėjusią.
Kaip pasilikt beskausmiais vakarais
Šalia tavęs ir žiburių iš aukščio,
Jei tu man jokio laiško nerašai –
Po balkonu tik mintys basos vaikšto.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2009-09-01 20:48:08
Po mano balkonu tas pats... :( Gal "apaukim" tas mintis... bent sandalais...? ;)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2009-07-07 17:10:02
Ir iš klau SY ti ALsą su tan KĖjusią
nestringa
Anonimas
Sukurta: 2009-07-07 16:44:21
Ir išklausyti alsą sutankėjusią. --> ties šia eilute sutrinka viso kūrinio ritmas, iki tol labai puikiai laikytas. Malonu skaityti - išlaikytas jausmingumas, tačiau suvaldytas.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-07-05 23:50:13
Puikiai,labai puikiai iškalbėtas ilgesys vienatvėje...ir grįžčiau paprastai,lyg nebuvau išėjusi...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-07-05 22:38:03
žavus dramatizmas
Po balkonu tik mintys basos vaikšto.
...........ir ilgesys ir aklas meilės alkis