Nebus jau taip, kaip būdavo tenai –
Iš aukščio žiburiai tokie mažyčiai
Ir tu balkone priešnaktį rūkai,
Per daug ramiai, kad, rodos, turi lyti.
Užsklęsčiau uždangą ties ta vieta
Ir grįžčiau paprastai lyg nebuvau išėjus
Pridengt akis tau ilgesio ranka
Ir išklausyti alsą sutankėjusią.
Kaip pasilikt beskausmiais vakarais
Šalia tavęs ir žiburių iš aukščio,
Jei tu man jokio laiško nerašai –
Po balkonu tik mintys basos vaikšto.