Kai talentingam meistrui pakliuvau,
Jis lipdė iš manęs grakščiausią gulbę,
Tauriausio meilės eliksyro indą,
Ir aš tapau šviesa nuvargusioms akims.
Aš ta pati, tik meistras kitas.
Po jo grubia ranka ir nekantriais keiksmais
Išklypo visos mano idealios formos,
O vakar veidrody sutruktą rupūžę išvydau...
Paklusnų molį liečianti ranka
Per turinį už formą lieka atsakinga.
Juk moters grožį sukuria
Jos sielą liečiantys ugningi vyro žvilgsniai.
Nereikia anei vieno žodžio apie gyvenimo kokybę -
Ji matosi, vos tik užmesi akį
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-07-03 18:28:22
" ranka
Per turinį už formą lieka atsakinga.
Juk moters grožį sukuria
Jos sielą liečiantys ugningi vyro žvilgsniai."
Patiko ši vieta.
Pabaiga... hmm... Visas eilius tikrai geresnis nei paskutinės eilutės. O juk pabaiga ir turėtų būti viso grožio koncentratas. Na, bet tai juk tik mano subjektyvus požiūris :)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-07-03 18:27:43
O, tai tiesa.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-07-03 14:47:00
Meilė padaro moterį nuostabią, man taip rodos, tik mylinti žavi, grakšti, kaip Jūs sakote - turinys keičia formą, uždekit šį nevykusį meistrą meile, įdomus ir talentingas vyras meilėje...
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2009-07-03 13:47:03
Juk moters grožį sukuria
Jos sielą liečiantys ugningi vyro žvilgsniai- kažkaip stabtelėjau ties šiomis eilutėmis ir nebegaliu neparašyti:) manau, jog moters grožį sukuria ne tik vyro žvilgsnis, bet taip gimęs grožis matosi labiausiai:-D Šios eilutės it atskridę iš Šekspyro sonetų...