Kai talentingam meistrui pakliuvau,
Jis lipdė iš manęs grakščiausią gulbę,
Tauriausio meilės eliksyro indą,
Ir aš tapau šviesa nuvargusioms akims.
Aš ta pati, tik meistras kitas.
Po jo grubia ranka ir nekantriais keiksmais
Išklypo visos mano idealios formos,
O vakar veidrody sutruktą rupūžę išvydau...
Paklusnų molį liečianti ranka
Per turinį už formą lieka atsakinga.
Juk moters grožį sukuria
Jos sielą liečiantys ugningi vyro žvilgsniai.
Nereikia anei vieno žodžio apie gyvenimo kokybę -
Ji matosi, vos tik užmesi akį