Mano laikas plėšrus,
Todėl ir už stiklo
Kaip zoologijos sode
Iš kampo į kampą
Tipsena...

- - -

Seną
Seną pasaką seka
(Neatseksite galo...)
Tas klastingas žonglierius
Tragikomiškais kūnais,
Laisvės genais vibruoja
Ir gegutėm ištinka
Atgulusią įprastą
Tvarką.

Ne, neglostykit pirštais
Ir nešerkit iš rankų!
Mano laikas plėšrus
Pražiopsotom akimirkom
Minta,
Nors, tiesą pasakius,
Paniškai bijo
Liturginio dvelksmo
Ir griežtos disciplinos.

O meilė daiktams,
Patogumo patosas?
Mano laikas
Darbštus,
Jis tikras virtuozas –
Niekas kitas
Taip taikliai ir tiksliai
Nemoka
Nukirpti šios meilės
Įsitempusį raištį...

Jis be galo darbštus
Plėšrus mano laikas,
Nenustygstantis vietoje,
Grynas šaunuolis:
Nušienauja pakaušius,
Priklijuoja kam barzdą,
Išsuka koją, išsuka ranką,
Nebūties kibirais
Net akis
Akiplėša
Gali išsemti...

- - -

Kartais atrodo,
Jo net nėra... Ra-
muma...
Ramuma
Ir pušies pasvirimo
Neblėstantis džiaugsmas,
Po stikliniu dangum,
Kur Dvasia,
Būna...
Būna pasiglemžia
Kūnus.