Lalantys vaikai pakrančių melduose,
Paišinais veidais nusėdus vakaro meduotoms dulkėm.
Laukakmeniais grįstas upės šlapias kelias alma,
Laumžirgio sparnų rūku matuotas ir neišmatuotas...
Pirštuos stringa mojinės maldos karolių virsmas žodžiais,
Maldantis rytojų, vyšniom sirpstantį nedrąsiai.
Gailesys palieka vaivorynuos ir akių drumstam dugne,
Saulei išsisėjus strazdanom vaikystės, nebegrįžtančios net pasakomis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2009-07-02 09:05:21
Ačiū už komentarus:)
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-07-01 22:58:20
Gražios metaforos...
Vartotojas (-a): Šypsena
Sukurta: 2009-07-01 18:20:17
MAn gal truputį reiktų ryškesnės pabaigos, labai graži idėja, viskas taip subtiliai pateikta.;]
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-07-01 17:43:48
...pritariu Svyruoklei...kiekviena eilutė turi kažkokio žavesio užtaisą...
Anonimas
Sukurta: 2009-07-01 16:45:37
Manau kūrinuko forma- neįdomi, kažkaip reiktų pagražinti:)
Vaizdai, kai kurie yra, tikrai neblogi, bet taip pat neišbaigti...
Kažkas kažką veikia, kažkas kažkur nutinka....ir pan...
O kur kibirkštėlė, tikslas, prasmė?
Kažkaip neišbaigtai, todėl nelabai įtikino...
SėkmĖs :)
Anonimas
Sukurta: 2009-07-01 16:44:57
Manau kūrinuko forma- neįdomi, kažkaip reiktų pagražinti:)
Vaizdai, kai kurie yra, tikrai neblogi, bet taip pat neišbaigti...
Kažkas kažką veikia, kažkas kažkur nutinka....ir pan...
O kur kibirkštėlė, tikslas, prasmė?
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-07-01 13:51:45
Kiekvienoje eilutėje radau kažką gražaus. Sėkmės.
Vartotojas (-a): Princesė
Sukurta: 2009-07-01 12:34:42
senokai skaičiau jūsų kūrinius. na ką galiu pasakyti - tobulėjat.
sėkmės